Istorija

Garsusis kompozitorius ir dirigentas Richard Strauss taip apibūdinęs operą: “Opera yra vienas iš žymiausių žmogaus dvasios laimėjimų , tai aukščiausias civilizacijos žiedas”. Tuos žodžius galima pritaikyti ir Lietuvių Operai Čikagoje, prieš tris metus atšventusiai 50 metų veiklos sukaktį.

Kad toli nuo savo kilmės krašto gyvenantys lietuviai galėjo sukurti ir pusšimtį metų išlaikyti gyvą, veiklų, nerodantį nuovargio ar apatijos žymių, operos vienetą, tai tikrai nemažas laimėjimas, juo labiau, kad Amerikoje nei viena kita tautinė grupė, net nepalyginamai gausesnė kaip lietuviai, operos kolektyvo neturi.

Tų dešimtmečių eigoje Lietuvių Opera Čikagoje pastatė daugiau kaip 30 pasaulinio masto kompozitorių, operų (kai kurios buvo kartojamos). Svarbiausia – visos operos buvo dainuojamos tik lietuvių kalba, nors kartais pagrindinius vaidmenis atlikdavo kitataučiai solistai, o į chorą įsijungdavo lietuviškai nemokantys daininkai.

1990 m. kovo 11-ąją, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir surgriuvus “geležinei uždangai”, į Lietuvių Operos pastatymus yra kviečiami daininkai iš Lietuvos, tuo būdu publika, net neišvykusi iš Čikagos, gali susipažinti su geriausiomis Lietuvos operinio meno pajėgomis.

Lietuvių patarlė sako, kad “mažas grūdelis dideliu medžiu išauga”, taip ir Lietuvių Opera Čikagoje išaugo iš nedidelio -40-ties daininkų – vyrų dainos vieneto, Čikagos vyrų choro (pradžioje vadinto Čikagos Tremtinių vyrų choru), kuris susikūrė po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje, atplūdus didžiajai lietuvių bangai.

Čikagos lietuvių vyrų choras savo veiklą pradėjo 1949 metų pabaigoje, vadovaujant muz. Alfonsui Gečiui, o choro valdybai pirmininkaujant Vytautui Radžiui. Pirmasis Vyrų choro koncertas, kartu su solistais – Stasiu Baranausku (vėliau – Baras), Jonu Vezneliu, Izabele Motekaitiene, suruoštas 1950m. spalio viduryje čekų “Sokol” salėje Čikagoje. Chorui akompanavo muz. Aleksandras Kučiūnas.

Pradžioje Vyrų choras pasitenkino tik koncertais, kurie publikos buvo labai palankiai sutinkami. 1954 metais choro vadovavimą perėmus buvusiam Vilniaus ir Kauno operų solistui Vladui Baltruševičiui, o 1955m. balandžio 24d. suruošus labai sėkmingą 5 metų sukakties paminėjimo koncertą, pradėta puoselėti mintį, kad choras yra pakankamai pajėgus pastatyti vientisinį veikalą, net operą. Ypač šią mintį siūlė choro valdybos pirm. Vytautas Radžius, nors diregentas ilgai nesiryžo šio žingsnio žengti.

Lietuvių Operos pradžia Čikagoje laikytina 1956-ųjų metų liepos 7-oji, kai tą dieną vykusiame Vyrų choro valdybos posėdyje buvo pagaliau padarytas nutarimas statyti Giuseppe Verdi “Rigoletto”. Ši opera pasirinkta dėl to, kad joje dainuoja vien vyrai, o , be to, Vladas Baltrušaitis dar Lietuvoje buvo dainavęs pagrindinę “Rigoletto” partiją.

Verdi “Rigoletto” Maria gimnazijoje scenoje rampos šviesas išvydo 1957 m. kovo 30 d., o jos antrasis spektaklis įvyko toje pačioje salėje kovo 31 d. Tai buvo didelis įvykis Čikagos ir apskritai užsienio lietuvių kultūriniame gyvenime, plačiai nuskambėjęs visuomenėje ir labai teigiamai įvertintas mūsų spaudoje, nors galbūt tuo metu niekas netikėjo, kad Vyrų chorui pavyks pastatyti daugiau operų lietuvių kalba, juo labiau šį kultūrinį darbą tęsti pusšimtį metų!

Pirmojo sėkimingo lietuviškos operos pastatymo pasėta sėkla ne tik greitai sudygo, bet įleido šaknis ir tarpiai augo. Tačiau netrukus buvo apsižiūrėta, kad būtina į chorą įjungti ir moteris, nes operų, parašytų vien vyrams dainininkams, nedau tegalima rasti.

Pirmoji opera kartu, kurioje dainavo ir moterys, Goundot „Faustas“. Šis pastatymas taip pat susilaukė nepaprasto pasisekimo ir publikos pritarimo.

Ilgainiui buvo pakeistas ir dainos vieneto pavadinimas. Vyrų choras tapo Lietuvių Opera (pavadinimas įregistruotas atitinkamose valdžios įstaigose). Tačiau nei pavadinimo pakeitimas, nei nuolat besikeičiantys choristai, solistai, dirigentai bei statomos vis kitos operos, nepakeitė pirminio užmojo: kone kasmet lietuviškai publikai padovanoti operą lietuvių kalba.

Per eilę metų Lietuvių Operai vadovavo šie dirigentai: Aleksandras Kučiūnas – 14 operų; Vytautas Marijošius – 6 operos; Aloyzas Jurgutis – 3 operos; Robertas Arūnas Kaminskas – 5 operos; Bronius Kazėnas – 1 opera; Julius Geniušas – 1 opera; Vytautas Viržonis – 4 operos. Ilgiausiai Lietuvių Operai Čikagoje yra vadovavęs muz. Alvydas Vasaitis – 19 operų.

Nepaprasta ištverme pasižymėjo ir du ilgamečiai operos valdybos pirmininkai – Vytautas Radžius, pirmininkavęs 36 metus ir Vaclovas Momkus pirmininkavęs 10 metų. Kiti pirmininkai ( Vilius Juška, Gediminas Kazėnas, Raimundas Korzonas, Alfredas Kulys, Kazys Skaisgiris, Vladas Žukauskas) šias pareigas ėjo po vienerius metus.

Pradžioje Lietuvių Operos Čikagoje pasisekimas buvo toks didelis, kad nepakako vien premjeros – būdavo atliekami keturi ar kartais net daugiau spektaklių, kurie paprastai vykdavo seselių Kazimieriečių vadovaujamos mergaičių Maria gimnazijos salėje, Čikagos Marquette Park apylinkėje. Persikėlus į didesnės talpos Morton gimnazijos salę Cicero mieste, operų spektaklių skaičius žymiai sumažėjo ir dabar vyksta tik vienas pastatymas.

Nors buvo stengtasi statyti kiek galima daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau okupacijos metais jie buvo sunkiai prieinami. Tiesa, buvo pastatyta K.V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“, J. Kačinsko „Juodas laivas“ (libretas Algirdo Landsbergio); V Marijošiaus „Priesaika“ – (libretas pagal Balio Sruogos Milžino paunksmė), J. Gaidelio „Gintaro šaly“ (libretas Anatolijaus Kairio), Vytauto Klovos „Pelenai“, tačiau didžiausią įspūdį visiems paliko 1967 m. Čikagos miesto Operos rūmuose pastatyta J. Karnavičiaus „Gražina“, kurios partitūra gauta iš okupuotos Lietuvos „aplinkiniais keliais“. Dar vienas nepamirštamas Lietuvių Operos koncertas įvyko, 1965 metų birželio menėsį, minint skaudžios Lietuvos okupacijos 25-erių metų sukaktį. Operos choras su solistais ir Čikagos simfoniniu orkestru milžiniškoje McCormick salėje atliko Verdi „ Requiem“ ir Markaičio „Vilniaus varpai“. Dirigavo Aleksandras Kučiūnas.

Lietuvių Operai švenčiant 40 metų sukaktį Morton gimnazijos auditorijoje vėl buvo pakartota Kazio Viktoro Bainačio „Jūratė is Kastytis“ ( pirmą kartą statyta Maria gimnazijos salėje 1972m.), diriguojant Juliui Geniušui.

Kaip minėta, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvių Operai solistų nestokojo – jie buvo pakviečiami iš Lietuvos. Į choro eiles įsijungė ir neseniai į Ameriką atvykę dainininkai ( kurie šiuo metu sudaro didžiają choro dalį), tad galime būti tikri, jog neseniai 50-metį atsventusios Lietuvių Operos veikla Čikagoje nesibaigs. 50 metį sukakties proga buvo linkima, kad V. Klovos „Pilėnai“ būtų tik įžanga į naujus veiklos dešimtmenčius, statant vis daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, supažindinant Amerikos Lietuvius su pajėgiausiais Lietuvos solistais, režisieriais, dailininkais.

Lietuvių Opera pradėjo jubiliejinį 55-ąjį sezoną, kuriame planuoja žiūrovus pradžiuginti nuotaikinga Franz Lechar operete ,”Grafas Liuksemburgas” (“The Count of Luxembourg”). Operos valdyba ir kolektyvo nariai deda visas pastangas, kad „aukščiausias civilizacijos“ ir lietuvių kultūros žiedas išeivijoje dar ilgai žydėtų.


 

THE LITHUANIAN OPERA COMPANY IN CHICAGO

Composer Richard Strauss once stated that “opera is civilization’s highest achievement”. This also pertains to the Lithuanian Opera Company in Chicago, celebrating its 50th Anniversary with the production of “Pilenai”, an opera by Vytautas Klova.

The Lithuanian Opera Company in Chicago evolved from the Lithuanian Men’s Chorus, established in Chicago in 1949, under the direction of Alfonsas Gecas. This Chorus started its public life by presenting excellent concerts, well received by critics and attended by Chicago Lithuanians . Eventually Vladas Baltrusaitis, a former soloist from the Lithuanian Opera Theaters in Vilnius and Kaunas, became the director of the Lithuanian Men’s Chorus, and an idea was born, that the Chorus is capable of “bigger things” – like presenting operas by renowned composers.

The first such venture came to be on March 30, 1957, when the Lithuanian Men’s Chorus presented .Rigoletto” by Giuseppe Verdi. This opera was chosen mainly because it was written for a men’s chorus, and also because Vladas Baltrusaitis sang the main role of Rigoletto in Lithuania.
Nobody at that time even dared this venture of presenting operas in Lithuanian was going to continue. But continue it did – for fifty years!

Of course, to present different operas the chorus needed to expand, to include women singers, and therefore change its name to Lithuanian Opera Company.

All the operas were sung in Lithuanian only, though sometimes some of the soloists or even the chorus members didn’t speak Lithuanian. At the beginning the operas were presented at Maria High School auditorium in Chicago, but eventually transferred to a more spacious Morton High School auditorium in Cicero.

The Lithuanian Opera Company in Chicago over its lifetime has presented more than 30 different operas (some more than once), only a fraction of them by Lithuanian composers because it was very hard to get music from Lithuania, at that time occupied by the Soviet Union.

After Lithuania became independent again on March 11, 1990, the Lithuanian Opera Company in Chicago every season invites some of the best singers to sing its opera productions. Some new immigrants from Lithuania have also joined the Lithuanian Opera Company therefore this influx of “new blood” made the Lithuanian Opera Company stronger, more vibrant and gave hope to prolong its life past the Fiftieth Anniversary .

It takes many people, a lot of effort and work before the curtain rises for a new opera production.

© 2015 Lithuanian Opera, Co., Inc. All rights reserved.